KONFERENCIJA ATŠAUKIAMA. DAUGIAU INFORMACIJOS PATEIKSIME KARANTINUI PASIBAIGUS.

Lietuvos filosofų draugija ir

Klaipėdos universiteto Filosofijos, menotyros ir komunikacijos katedra

kviečia dalyvauti metinėje konferencijoje

SĄMONĖS RŪŠYS: NUO AŠTUONKOJO IKI DIRBTINIO INTELEKTO

 

Knygoje “Sąmonės rūšys” (1997) Daniel C. Dennett siekia suprasti, kas yra sąmonė. Ar galime žinoti, kas vyksta kito žmogaus sąmonėje? Ar galime žinoti, kas vyksta nežmogiškų rūšių sąmonėje? Ar gyvūnai, kaip teigė Descartes, yra tik nesąmoningos mašinos, ar priešingai, jie taip pat turi sąmonę? Ar dirbtinis intelektas tik simuliuoja žmogaus protą, ar geba save suvokti ir keisti? Šie Dennetto iškelti klausimai vis dar lieka neatsakyti, o naujai pasirodę tyrimai atskleidžia tiek sąmonės rūšių skirtumus, tiek ir “pilkąsias zonas”, kuriose šios rūšys darosi sunkiai viena nuo kitos atskiriamos. Pavyzdžiui, knygoje “Kitos sąmonės” (2016) Peter Godfrey-Smith, tyrinėjantis aštuonkojus, teigia, jog nėra vieno bendro mato, kuris leistų palyginti skirtingas sąmonės ar psichikos struktūras. Jo manymu, evoliucija sukūrė dvi sąmonės versijas: viena – tai žmogaus sąmonė, kuri remiasi smegenimis, o kita – aštuonkojų sąmonė, kuri panaikina smegenų ir kūno priešpriešą ir remiasi “įkūnytu žinojimu”. Taip pat galima klausti, koks yra santykis tarp žmogaus sąmonės ir dirbtinio intelekto. Ilgą laiką buvo manyta, kad žmogaus smegenys turi tik joms būdingą intelekto vitališkumą ir kūrybiškumą, kurio jokie testai negali išmatuoti. Tačiau, kaip pastebi Catherine Malabou knygoje “Intelekto metamorfozės” (2017), dirbtinis intelektas gali simuliuoti žmogaus protą būtent dėl to, kad pastarasis daugeliu atveju veikia automatiškai ir gali būti aprašomas kompiuteriniais terminais. Kita vertus, naujų technologijų atsiradimas rodytų, jog ateities mašinos galės keisti savo veikimo formas, taigi bus tokios pat plastiškos, kaip ir “natūralios” žmogaus smegenys. Turint galvoje šį problemų lauką, konferencijoje siūloma diskutuoti šiomis temomis:

Sąmonės, proto, intelekto problema filosofijos istorijoje;

Sąmonės problema analitinėje filosofijoje;

Fenomenologinė sąmonės samprata;

Psichoanalitinė sąmonės samprata;

Sąmonė ir dirbtinis intelektas;

Sąmonė ir nežmogiškos rūšys;

Sąmonė ir smegenys neuromoksluose.

Tezes (iki 300 žodžių, nurodant savo instituciją ir pareigas) prašome siųsti Ernestai Molotokienei adresu: irama@inbox.lt iki balandžio 10 d. Apie sprendimą informuosime iki balandžio 17 d. Konferencijos dalyviai turės galimybę apsistoti Klaipėdos universiteto bendrabutyje – apie sąlygas informuosime vėliau.

Konferencijos mokslinis komitetas: Jonas Dagys, Vilius Dranseika, Naglis Kardelis, Ernesta Molotokienė, Rita Šerpytytė, Audronė Žukauskaitė.

Konferencijos organizacinis komitetas: Ruslanas Baranovas, Daina Habdankaitė, Ernesta Molotokienė.